Technologijų proveržiai dažnai kelia baimę, kad naujos mašinos perims ne tik užduotis, bet ir pragyvenimo šaltinius. Generatyvusis dirbtinis intelektas jau rašo tekstus, kuria vaizdus, analizuoja dokumentus ir padeda programuotojams. Vis dėlto darbo rinkos pokytis greičiausiai bus sudėtingesnis negu paprastas žmonių pakeitimas algoritmais.
Kiek darbo vietų iš tikrųjų gali paveikti dirbtinis intelektas?
Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, dirbtinis intelektas gali paveikti beveik 40 procentų pasaulio darbo vietų. Pažeidžiamiausios profesijos yra tos, kuriose atliekamos pasikartojančios informacinės ir administracinės užduotys.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad paveikta profesija nebūtinai išnyks. Dažniau keisis jos kasdienės funkcijos, nes algoritmai perims tik atskiras darbo proceso dalis.
Pavyzdžiui, klientų aptarnavimo specialistui DI gali pasiūlyti atsakymus, tačiau sudėtingus konfliktus vis dar spręs žmogus. Teisininkas gali greičiau surasti dokumentus, bet atsakomybė už strateginį sprendimą dažnai liks jo rankose.
Didžiausia rizika kyla darbuotojams, kurių užduotys lengvai aprašomos taisyklėmis ir atliekamos pagal standartinius šablonus. Tokiose srityse įmonės gali sumažinti darbuotojų skaičių arba didinti vieno specialisto aptarnaujamų klientų kiekį.
Kurios profesijos susidurs su didžiausiu spaudimu?
Administraciniai darbuotojai, duomenų suvedimo specialistai ir pradinio lygio tekstų kūrėjai jau jaučia didesnę automatizacijos įtaką. Jų atliekamos užduotys dažnai remiasi pasikartojančiais veiksmais, aiškiais formatais ir dideliais dokumentų kiekiais.
Panašus spaudimas gali tekti vertėjams, reklamos specialistams, apskaitininkams ir klientų aptarnavimo centrams. Vis dėlto rezultato kokybė, atsakomybės reikalavimai ir pramonės reguliavimas riboja visišką automatizavimą.
Mažesnį pavojų kol kas patiria darbai, kuriuose būtinas fizinis lankstumas, empatija, pasitikėjimas ir sprendimai nenuspėjamose situacijose. Slaugytojai, elektrikai, mokytojai ir vadovai dažnai naudoja technologijas, tačiau nėra lengvai pakeičiami vien programine įranga.
Darbo rinką keis ne vien DI, bet ir darbuotojai, mokantys jį taikyti kasdienėse užduotyse. Dėl to vienos profesijos trauksis, o kitose atsiras nauji reikalavimai, susiję su duomenų vertinimu ir priežiūra.
Ar DI sumažins pajamas, ar sukurs naujų galimybių?
Ankstesni technologiniai pokyčiai dažnai panaikindavo dalį profesijų, tačiau kartu sukurdavo naujus produktus, paslaugas ir darbo vietas. Pavyzdžiui, internetas sumažino kai kurių leidybos darbų poreikį, bet išplėtė skaitmeninės rinkodaros sektorių.
Dirbtinis intelektas gali padidinti našumą, todėl įmonės potencialiai gaus daugiau pajamų su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi. Tačiau didesnis produktyvumas savaime negarantuoja, kad pelnas bus paskirstytas visiems darbuotojams.
Jeigu naudą daugiausia pasiliks technologijų savininkai, pajamų nelygybė gali didėti net augant bendrai ekonomikai. Tokį scenarijų ypač sustiprintų silpnos derybinės darbuotojų pozicijos ir ribotas persikvalifikavimo finansavimas.
Kita vertus, mažos įmonės galės pigiau atlikti tyrimus, kurti prototipus ir teikti specializuotas paslaugas. Tai gali atverti rinką naujiems verslams, kuriems anksčiau trūko darbuotojų arba kapitalo.
Kaip darbuotojai ir valstybės gali pasiruošti pokyčiams?
Darbuotojams naudinga mokytis ne vien naudotis pokalbių robotais, bet ir tikrinti jų pateikiamą informaciją. Kritinis vertinimas tampa būtinas, nes DI gali sukurti įtikinamą, tačiau netikslų atsakymą.
Konkurencingesni bus specialistai, gebantys derinti srities žinias, bendravimą ir technologinį raštingumą. Vien bendras susipažinimas su DI įrankiais nesuteikia ilgalaikio pranašumo, jeigu trūksta profesinio konteksto.
Valstybėms teks stiprinti suaugusiųjų mokymą, karjeros konsultavimą ir pajamų apsaugą keičiant profesiją. Europos Sąjungoje papildomą reikšmę įgauna ir dirbtinio intelekto taisyklės, nustatančios rizikos valdymo reikalavimus.
Įmonės taip pat turėtų skaidriai informuoti darbuotojus apie automatizavimo planus ir jo poveikį pareigoms. Atsakingas diegimas reiškia mokymus, žmogaus priežiūrą, duomenų apsaugą ir aiškią klaidų taisymo tvarką.
Artimiausiu metu DI greičiausiai nepaliks daugumos žmonių be pajamų, tačiau gali pakeisti, už ką mokama ir kokių įgūdžių reikalaujama. Didžiausias pavojus gresia ne technologijai savaime, o tiems, kurie neturės galimybės laiku persikvalifikuoti ir derėtis dėl naujos kuriamos vertės.