Senstančios Europos gyventojų struktūros didina slaugos paslaugų paklausą, tačiau darbuotojų skaičius daugelyje šalių nedidėja pakankamai. Slaugos įstaigos ieško technologijų, galinčių perimti pasikartojančias užduotis ir sumažinti fizinį personalo krūvį. Tarp tokių sprendimų vis dažniau minimi robotai, kurie ateityje galėtų padėti senjorams namuose arba globos įstaigose.
Kur jau naudojami slaugos robotai
Slaugos robotai šiandien dažniausiai atlieka ribotas, aiškiai apibrėžtas funkcijas, o ne visapusiškai prižiūri žmones. Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kai kuriose Europos šalyse išbandomi įrenginiai, primenantys vaistus, teikiantys informaciją arba palaikantys pokalbį.
Dalis robotų skirta judėjimo saugumui, todėl jie stebi aplinką ir įspėja apie galimus pavojus. Specialūs jutikliai gali užfiksuoti kritimą, neįprastą nejudrumą arba atidarytas duris neleistinu metu.
Kiti įrenginiai padeda atlikti fizinius pratimus, palaikyti dienos režimą arba palaikyti ryšį su artimaisiais. Tokie sprendimai ypač aktualūs senjorams, gyvenantiems vieniems ir turintiems ribotas galimybes savarankiškai organizuoti kasdienybę.
Lietuvoje plačiau naudojamos nuotolinio stebėjimo sistemos, pagalbos mygtukai ir išmanieji jutikliai, tačiau humanoidiniai robotai tebėra eksperimentinė sritis. Technologijų specialistai pabrėžia, kad bandymų rezultatai dar neleidžia vertinti jų kaip visiško slaugytojų pakaitalo.
Kokią pagalbą robotai galėtų suteikti namuose
Namų aplinkoje robotai galėtų priminti apie vaistų vartojimą, gydytojo vizitus, maitinimąsi ir kasdienes higienos procedūras. Toks priminimų mechanizmas padėtų sumažinti užmaršumo sukeliamą riziką, ypač sergant ankstyvosios stadijos demencija.
Mobilus įrenginys galėtų atnešti nedidelius daiktus, palydėti žmogų iki kito kambario arba iškviesti pagalbą kritiniu atveju. Vis dėlto jo judėjimas turėtų būti pritaikytas skirtingoms grindų dangoms, ankštoms erdvėms ir namuose gyvenantiems augintiniams.
Nuotolinio ryšio funkcija leistų slaugytojui arba artimajam periodiškai patikrinti senjoro būklę, nevažiuojant kiekvieną kartą. Pasak technologijų kūrėjų, tokia sistema galėtų padėti greičiau pastebėti sveikatos pokyčius ir organizuoti profesionalią pagalbą.
Šeimos, besidominčios ilgalaikio kaupimo sprendimais, kartu vis dažniau vertina ir būsimas slaugos išlaidas, susijusias su pensijų fondais Robotai galėtų sumažinti kai kurias priežiūros sąnaudas, tačiau jų įsigijimas, priežiūra ir programinės įrangos atnaujinimas taip pat kainuotų.
Technologinės ir etinės kliūtys
Didžiausia praktinė kliūtis išlieka patikimumas, nes robotas privalo tinkamai veikti ir netikėtomis, kasdienėmis aplinkybėmis. Elektros tiekimo sutrikimas, interneto ryšio praradimas arba programinės įrangos klaida gali sukelti realų pavojų.
Asmens duomenų apsauga tampa atskiru iššūkiu, nes jutikliai gali rinkti informaciją apie judėjimą, sveikatą ir įpročius. Specialistai ragina iš anksto nustatyti, kas gali matyti šiuos duomenis, kiek laiko jie saugomi ir kaip apsaugomi.
Etikos klausimų kelia ir galimas emocinis prisirišimas prie mašinos, ypač tarp vienišų arba kognityvinių sutrikimų turinčių senjorų. Įrenginys gali imituoti dėmesį, tačiau negali patirti užuojautos, prisiimti moralinės atsakomybės ar suprasti žmogaus gyvenimo istorijos.
Teisinė sistema taip pat turės nustatyti atsakomybę, kai roboto sprendimas sukels žalą arba pavėluos iškviesti pagalbą. Atsakyti gali tekti gamintojui, programinės įrangos tiekėjui, paslaugos administratoriui arba konkrečiam darbuotojui.
Kodėl žmogaus slauga neišnyks
Slauga apima ne vien vaistų paskirstymą ar saugų judėjimą, bet ir emocinį palaikymą, pokalbį bei individualų sprendimų priėmimą. Šių veiksmų kokybė priklauso nuo gebėjimo pastebėti nuotaikos pokyčius, baimę, skausmą arba sumišimą.
Robotai galėtų perimti pasikartojančius darbus, todėl slaugytojams liktų daugiau laiko tiesioginiam bendravimui su pacientais. Tokia naudojimo kryptis laikoma realesne už scenarijų, kuriame vienas įrenginys visiškai pakeičia žmogų.
Globos įstaigose automatizuotos sistemos galėtų padėti paskirstyti darbuotojų laiką ir tiksliau stebėti pacientų būklę. Tačiau galutinį sprendimą dėl gydymo, rizikingų veiksmų ar skubios pagalbos turėtų priimti kompetentingas žmogus.
Ateities slaugos modelis greičiausiai remsis bendradarbiavimu, kuriame robotas atliks technines užduotis, o žmogus prižiūrės santykių ir atsakomybės sritį. Tam reikės ne tik patikimų įrenginių, bet ir darbuotojų mokymo, aiškių taisyklių bei senjorų sutikimo.
Robotų atsiradimas slaugoje nekeičia pagrindinio poreikio būti išgirstam ir pastebėtam, todėl technologijos vertė priklausys nuo jų paskirties. Geriausias sprendimas bus ne tas, kuris pakeis daugiausia žmonių, o tas, kuris leis jiems skirti daugiau laiko žmogui.